PATVIRTINTA

                                                                            Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos

                                                                          direktoriaus 2014 m. birželio 20 d.

                                                                          įsakymu Nr. V- 89

ALYTAUS ,,SAKALĖLIO“ PRADINĖS MOKYKLOS

                         MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA               

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

  1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, Pradinio ugdymo programos Bendruoju ugdymo planu.
  2. Alytaus ,,Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo tikslus ir uždavinius, nuostatas ir principus, patikrinamųjų darbų krūvį, vertinimą ir įsivertinimą ugdymo procese, vertinimo dalyvius, tėvų (globėjų) informavimą apie mokinių mokymosi pasiekimus.
  3. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

 Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo rezultatų pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį pat įvertinimą; kai galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).

Mokymosi patirtis – mokinio gebėjimas kelti sau mokymosi tikslus ir jų siekti, planuoti ir prasmingai išnaudoti mokymosi laiką, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, dirbti grupėmis ir laikytis sutartų taisyklių.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

  1. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; didinti mokinių (tame tarpe ir specialiųjų poreikių) ugdymo efektyvumą, kelti motyvaciją; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
  2. Vertinimo uždaviniai:

5.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

5.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

5.3. Suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.

5.4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atliepiančią pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

  1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinka ugdymo(-si) tikslus.
  2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos ir elgesys.
  3. Vertinimas, skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.
  4. Vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.
  5. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.
  6. Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, vengiama pernelyg didelio vertinimo formalizavimo.
  7. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama kuo didesnio vertinimo validumo ir patikimumo; remiamasi išsilavinimo standartais, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, taikomos modernios vertinimo metodikos. Vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą.
  8. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas: taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo būdai (aplankas, aprašai, recenzijos, kompiuterinės priemonės). Pasiekimų vertinimo lygiai (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) naudojami mokinių pasiekimų formaliajam įvertinimui, apskaitai pradinio ugdymo pakopoje.
  9. Specialiųjų poreikių mokinių vertinimo pagrindiniai principai:

14.1. specialiųjų poreikių mokiniai su vertinimo tvarka supažindinami mokslo metų pradžioje;

14.2. specialiųjų poreikių mokinių, besimokančių pagal pritaikytas, individualizuotas programas, ugdymo rezultatai  aptariami mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose;

14.3. specialiųjų poreikių mokinių tėvams informacija pateikiama raštu (vertinant darbus sąsiuviniuose) bei žodžiu (tėvų konsultacijų ir individualių konsultacijų metu);

14.4. mokiniai, lankantys logopedines pratybas, vertinami žodžiu, raštu, teikiant kuo daugiau pastiprinančių motyvaciją įvertinimų;

14.5. mokinių, lankančių logopedines pratybas, kalbos įvertinimas fiksuojamas individualiose kalbos kortelėse, metinėse ataskaitose.

                      IV.  VERTINIMO PROCESAS

15. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir palyginti su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais.

16. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių, kurios skiriasi pagal paskirtį ir tikslus:

16.1. vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis);

16.2. vertinimo baigus pradinio ugdymo programą.

17. Vertinimo ugdymo procese tipai:

17.1. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda mokytojui ir mokiniui numatyti ugdymo(-si) kryptį bei veiksmus, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. Šio proceso metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja, aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo mokymosi eigą, pasirenka tolesnę mokymo strategiją. Mokytojui ir mokiniui formuojamasis vertinimas suteikia grįžtamąją informaciją, padeda nustatyti, ar jau pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, išsakyti konstruktyvias pastabas;

17.2. diagnostinis vertinimas:

17.2.1. tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą, skyrių, programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant mokymosi sunkumus;

17.2.2. remiasi praktinių, kūrybinių užduočių, projektinių darbų, patikrinamųjų darbų, testų, apklausos žodžiu, sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą rezultatais;

17.2.3. taikomas aptinkant individualius mokinio mokymosi poreikius, pritaikant programą, metodus;

17.2.4. diagnostinio vertinimo informacija naudojama apdairiai, atsižvelgiant į vertinimo tikslą, kad vertinimas netaptų mokinių atrankos pagrindu;

17.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

17.4. kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas;

17.5. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

17.6. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

18 . Vertinimo būdai:

18.1. formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

18.2. neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (individualiomis pastabomis ir kt.).

19. Vertinimo ciklą ugdymo procese sudaro:

19.1. Planavimas. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Prieš pradedant mokytis mokytojui ir mokiniams turi būti aišku, ką jie turi pasiekti ir kaip bus vertinama:

19.1.1. planuodamas vertinimą mokytojas atsižvelgia į mokinių pasiekimus ir išgales, remiasi išsilavinimo standartų reikalavimais, iškeltais tikslais;

19.1.2. mokytojas, planuodamas vertinimą, tariasi su mokiniais, kitais mokytojais, prireikus pasitelkia psichologą ar kitus specialistus, mokinių tėvus (globėjus).

19.2. Vertinimas mokant. Atliekant formuojamąjį ir diagnostinį vertinimą, išskiriami keturi pagrindiniai tarp savęs susiję mokytojo veiklos aspektai:

19.2.1. mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus. Vertinama tai, kas yra numatyta uždaviniuose;

19.2.2. mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas, vengdamas negatyvių išsireiškimų ir vertinimų;

19.2.3. mokytojas su mokiniais, numatydamas tolesnio mokymo ir mokymosi uždavinius, remiasi mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, polinkiais, interesais, poreikiais;

19.2.4. mokytojas parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo(-si) metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

19.3. Vertinant atliekama sukauptos informacijos analizė, apibendrinimas ir fiksavimas. Apibendrinta informacija apie individualią mokinio, mokinių grupės ar klasės pažangą bei pasiekimus fiksuojama mokslo metų pusmečio ir mokslo metų pabaigoje elektroniniame dienyne.

19.4. Informavimas. Vertinimo informacija pateikiama žodžiu ar raštu mokiniams, tėvams (globėjams), kitiems mokytojams, mokyklos administracijai.

20.Vertinant visi šie komponentai praverčia ir yra vienodai reikšmingi.

21. Išsilavinimo standartai yra pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose – planuojant, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, koreguojant ugdymą.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

22. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu ir aiškiais, suprantamais kriterijais mokiniams, jų tėvams (globėjams).

23. Per pirmąją savo dalyko pamoką mokslo metų pradžioje, pradėdami naują temą, skyrių, mokytojai supažindina mokinius su mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus, remdamiesi išsilavinimo standartais, iškeltais tikslais, vertinimą planuoja mokslo metams. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas ir individualizuotas programas, pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas, o išsilavinimo standartai pritaikomi pagal jų išgales, atitinkamai individualizuojamas ir vertinimas. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama padarytą pažangą ir pasiekimus vertinti tokiu dažnumu:

23.1. jei dalykui mokyti skirta 1 – 2 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 1 kartą per dvi mokymosi savaites;

23.2. jei dalykui mokyti skirta 3 – 5 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 1 kartą per mokymosi savaitę.

24. Rugsėjo mėnuo skirtas 1-ųjų klasių mokinių adaptacijai, taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas, neformalusis vertinimas, nenaudojami neigiami vertinimai.

25. Mokinių mokymosi pasiekimų formos, už kurias vertinama formaliuoju vertinimu:

25.1. patikrinamasis darbas – tai 15-30 min. trukmės savarankiškas, raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos tema, skyrius, programos dalis;

25.2. apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis įvertinamasis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per pamokas;

25.3. dalyvavimas miesto, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose;

25.4. standartizuoti testai 4 klasei – skirti mokykloms ir mokytojams savarankiškai ir objektyviai į(si)vertinti savo mokinių mokymosi pasiekimus, rinkti grįžtamojo ryšio informaciją, reikalingą ugdymo kokybei ir vadybai gerinti.

26. Vertinant specialiųjų poreikių mokinių ugdymo rezultatus, atsižvelgiama į individualius skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio, temperamento), nuo kurių priklauso, kokių ugdymosi rezultatų gali pasiekti mokinys.

27. Mokytojai apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupia informaciją, ją analizuoja ir, vadovaudamasis savo informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, rašo įvertinimą už šias mokinio veiklas: apklausą raštu, apklausą žodžiu, namų darbus, darbą pamokoje ir kt.

28. Patikrinamojo darbo skyrimas ir vertinimas:

28.1. mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas patikrinamasis darbas;

28.2. apie patikrinamąjį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš dvi dienas, su mokiniais aptariama darbo struktūra, jo tikslai, vertinimo kriterijai;

28.3. mokytojai patikrinamuosius darbus derina su mokiniais ir tarpusavyje. Dėl svarbių priežasčių mokytojai, suderinę su mokiniais, turi teisę patikrinamojo darbo laiką keisti;

28.4. paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų patikrinamasis darbas neskiriamas;

28.5. mokytojai patikrinamojo darbo rezultatus su mokiniais aptaria individualiai, akcentuodami mokinio pažangą, mokymosi spragas ir galimybes, numato tolesnį mokymą(si);

28.6. mokinys patikrinamuosius ir kitus darbus raštu kaupia mokinio pasiekimų aplanke.

29. Pusmečių ir metiniai įvertinimai fiksuojami atitinkamose dienyno skiltyse įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje.

30. Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga.

31. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas.

32. Informacija apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupiama elektroniniame dienyne, mokinio pasiekimų aplanke ar kitokia forma.

33. Pusmečio ir metinis įvertinimas rašomas atsižvelgiant į mokinio daromą pažangą ir mokinio pasiektą mokymosi lygį.

34. Klasės mokytojas pusmečio (mokslo metų) pabaigoje parengia klasės mokinių mokymosi pasiekimų suvestinę.

35. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui ar kitas direktoriaus įgaliotas asmuo, remdamasis klasės mokytojų pateiktomis klasės mokinių mokymosi pasiekimų suvestinėmis, rengia mokyklos mokinių mokymosi pasiekimų pusmečio (mokslo metų) analizę, kurią pristato Mokytojų tarybos posėdyje. Jei tai reikalinga, Mokytojų tarybos posėdyje priimami sprendimai dėl ugdymo proceso koregavimo.

36. Vertinimas baigus pradinio ugdymo programą:

36.1. Mokymosi rezultatams apibendrinti baigus atskiro dalyko programą taikomas apibendrinamasis vertinimas (pasiekimų patikrinimai). Pradinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimu.

36.2. Apibendrinamasis vertinimas yra formalus. Pagal vertinimo tikslą pasirenkamas kriterinio arba norminio tipo vertinimas. Jo rezultatai fiksuojami pasiekimų lygiu.

VI. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

37. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.

38. Mokytojai:

38.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

38.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

38.3. pagal mokykloje galiojančius susitarimus ir tvarką fiksuoja vertinimo informaciją;

38.4. informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

38.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

38.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;

38.7. derina tarp savęs mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas.

39. Mokykla:

38.1. nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

38.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų;

38.3. koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą;

38.4. kontroliuoja, kad mokinių tėvai (globėjai) dalyvautų pasiekimų aptarimuose bent du kartus per mokslo metus klasės mokytojui ir mokinio tėvams (globėjams) priimtina forma;

38. 5. teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams.

 VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO TVARKA 

39. Mokinių tėvai (globėjai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą: mokykloje nustatyta tvarka jie gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų paskirtį.

40. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.

41. Už mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų fiksavimą elektroniniame dienyne atsakingi mokytojai. Mokinių tėvai (globėjai) turi galimybę kasdien peržiūrėti informaciją apie savo vaikų mokymosi rezultatus.

42. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai (globėjai) informuojami įvairiais būdais: lankantis namuose, skambinant, rašant komentarus elektroniniame dienyne ir kitais būdais.

43. Klasių mokytojai ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus organizuoja individualius pokalbius su mokinio tėvais (globėjais). Pokalbių metu aptaria mokinio daromą pažangą ir mokymosi pasiekimus, specialios, individualios švietimo pagalbos poreikį.

44. Klasių mokytojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmas tėvų susirinkimas organizuojamas rugsėjo mėnesį, kuriame tėvai supažindinami su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimu ir tvarka.

45. Tėvai (globėjai) informuojami žodžiu ar raštu apie vaiko mokymąsi pagal reikalą, bet ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus.

46. Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių pažanga ir pasiekimai gali būti aptariami dalyvaujant specialistams.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47. Vertinimų reikšmė:

47.1. mokiniui turi būti aiškūs ir suprantami, atskleidžiantys teigiamą mokymosi patirtį, skatinantys tobulėti;

47.2. mokytojui turi padėti stebėti ugdymo veiksmingumą, atsižvelgiant į ugdymo tikslus ir išsilavinimo standartus, sukaupti duomenis apie mokymąsi, kuriuos būtų galima aptarti su pačiais mokiniais ir jų tėvais (globėjais);

47.3. mokyklos administracijai, mokyklos tarybai ir kt. rodyti mokinių padarytą pažangą ir pasiekimus.

48. Mokinių, kurių ugdymas organizuojamas individualizuotos programos pagrindu, mokymosi patirtis, rezultatai fiksuojami vadovaujantis šia tvarka.

49. Ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas: remdamiesi vertinimo informacija, mokytojai ir mokyklos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

_________________________

PRITARTA

Mokytojų tarybos

2014 m. birželio 16 d. posėdyje (protokolo Nr. 6)

Kalendorius

PrAnTrKtPnŠtSk
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
       
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 
       
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728    
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031    
       
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  
       
1234567
15161718192021
22232425262728
293031    
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728     
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 
       
 123456
78910111213
21222324252627
282930    
       
     12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31      
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  
       
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
       
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
       
      1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031     
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
       
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
       
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
29      
       
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
       

Informacija

Sveikiname

Gabiuosius  tarptautinės KINGS olimpiados finalistus!

  1. trečių klasių matematikos- Darvydą Radzevičių ir Ąžuolą Adžgauską - mokytoja Asta Lesvinčiūnaitė.
  2. ketvirtų klasių matematikos - Povilą Senutą - mokytoja Lijana Gudaitienė.
  3. ketvirtų klasių anglų kalbos - Povilą Senutą, Gustę Šukevičiūtę, Dovydą Aleksandravičių - mokytoja Melita Buckienė.

PROJEKTAI

BENDRADARBIAUJAME

 

TOLERANCIJOS CENTRAS

ARCHYVAI